Lietuvių Fondui – 60. Deimantinė LF sukaktis
XX amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje antrosios lietuvių emigrantų Jungtinėse Amerikos Valstijose bangos atstovų iškelta mintis įsteigti „milijono dolerių fondą lietuviškiem reikalam“ galėjo ir netapti „kūnu“. Nuo jų atvykimo į JAV tebuvo praėjęs vienas dešimtmetis, ne vienam jų teko keisti profesiją, dirbti mažai apmokamus, fiziškai sunkius darbus, pradėti savo gyvenimą kone nuo pradžių. Net ir tada didžioji dauguma karo vėtytų ir mėtytų lietuvių pabėgėlių jautėsi tebesikabinantys į gyvenimą, bandantys išgyventi. Tad 1960 m. gruodžio 8 d. dienraštyje „Draugas“ dr. Antano Razmos iškelta mintis „bendrom jėgom suorganizuoti ką nors konkretesnio, kad tuo dabar ir ateityje lietuviai galėtų naudotis ir mus garbingai prisiminti“ galėjo būti palaikyta dar viena gražia, deja, neįgyvendinama svajone (Antanas Razma „Milijono dolerių fondas lietuviškiems reikalam ir to fondo parlamentas“, „Draugas“, 1960 m. gruodžio 8 d.). Beje, tuo metu su milijono dolerių ar geležinio fondo idėja varžėsi ne mažesnio pritarimo tarp JAV lietuvių sulaukusi dar viena svajonė – lietuviškos gimnazijos įkūrimas. Todėl nemažai buvo ir tokių kaip veterinaras L. Kriaučeliūnas, kuris spaudoje rašė: „fondo minčiai šiuo metu nepritariu, bet jeigu būtų organizuojama lietuviška gimnazija, mielai jungiuos į rėmėjų eiles…“ („Draugas“, 1961 m. vasario 18 d.).
Žiūrint iš šių dienų perspektyvos, dr. Razma norėjo ne tiek ir daug – jis kreipėsi į 1 400 pasaulyje gyvenančių pasiturinčių lietuvių, prašydamas naujai kuriamam fondui paaukoti po 1 000 dolerių. To meto realybė buvo iškalbinga: lietuvių gydytojų ir dantų gydytojų buvo priskaičiuojama per 700, kitus 700 sudarė inžinieriai, prekybininkai, bankininkai ir kitų profesijų lietuviai. Tad nors užsibrėžtas milijonas ir yra fantastiškas skaičius, mąstė dr. Razma, bent jau matematiškai „mums lietuviams jis yra pasiekiamas reikalas“. Šiandien Lietuvių Fondo (angl. Lithuanian Foundation, Inc.; toliau – LF) įkūrimas – jau istorija. Apie ją galima paskaityti trijuose LF veiklą aprašančiuose tomuose: Lietuvių fondo pirmasis dvidešimtmetis, 1962–1982 [red. Apolinaras P. Bagdonas], Lietuvių Fondas 1962–1982–1992 [vyr. red. Antanas Juodvalkis] ir Lietuvių Fondas / Lithuanian Foundation III 1992–2012 [red. Danutė Bindokienė]. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsiu šešis organizacijos dešimtmečius.
Pirmasis dešimtmetis (1962–1972)
Pirmasis LF tarybos pirmininkas dr. Antanas Razma ir pirmasis LF valdybos pirmininkas Teodoras Blinstrubas.
1961 m. sausio 8 d. Čikagoje įvyko pirmasis formalus būsimo fondo organizatorių posėdis. Tų metų kovo 19 d. pradėtos derybos su Čikagos veikėjais ir JAV Lietuvių Bendruomenės Centro valdybos pirmininku Stasiu Barzduku ir vicepirmininku dr. Algirdu Nasvyčiu. Pastarojo susirinkimo metu dalyvių dauguma pasisakė už vieno fondo įsteigimą. 1961 m. rugsėjo 2–3 d. New York vykusioje JAV LB Krašto III tarybos I sesijoje JAV LB Krašto tarybos nariai vienbalsiai pritarė dr. Antano Razmos pasiūlymui steigti Lietuvių Fondą, kurį tvarkys nariai-aukotojai. 1962 m. vasario 10 d. išrinkta laikinoji dvylikos narių LF Taryba (tarybos pirmininkas – dr. Antanas Razma, valdybos – Teodoras Blinstrubas). Buvo suredaguoti fondo įstatai (autorius adv. Algimantas Kėželis) ir patvirtinti JAV Lietuvių Bendruomenės. 1962 m. kovo 14 d. LF įregistruotas Illinois valstijoje kaip pelno nesiekianti organizacija – Lithuanian Foundation, Inc. 1963 m. gegužės 18 d. Jaunimo centre įvyko pirmasis metinis LF suvažiavimas. Iki suvažiavimo naujai įkurtam fondui suaukota 71,670 dol. Slaptu balsavimu į naują tarybą išrinkti: 3 metams – Antanas Razma, Gediminas Balukas, Ferdinandas Kaunas, Petras Kisielius ir Balys Poškus; 2 metams – Teodoras Blinstrubas, Zigmas Dailidka, Antanas Rėklaitis, Vytautas Tauras ir Viktoras Šimaitis; 1 metams – Jonas Švedas, kun. Benediktas Sugintas, Kazys Ambrozaitis, Jonas Bagdanavičius ir Viktoras Naudžius.
Nuo 1962 m. LF turi savo įgaliotinius įvairiose JAV vietovėse ir net Pietų Amerikoje bei Australijoje. Pirmaisiais metais LF lietuviškam švietimui paskyrė 1,200 dol. 1967 m. LF sulaukė pirmojo prašymo stipendijai gauti. Tais metais paskirta pirmoji 1,500 dol. stipendija lituanistikos studijoms.
Antrasis dešimtmetis (1972–1982)
1973 m. LF įsteigtas pirmasis Algio Stankaus stipendijų fondas, skirtas studentams iš Lietuvos tęsti muzikos ir meno studijas JAV. Pirmąjį milijoną dolerių LF sutelkė per pirmuosius dvylika veiklos metų. 1974 m. pabaigoje LF pasiekė pagrindinio kapitalo 1 mln. dol. ribą ir ją perkopė. Tada LF buvo 3 964 nariai.
1980 m. LF pagrindinis kapitalas pasiekė 2 mln. dol. Dailininko Adomo Valeškos pasiūlymu, 1980 m. prie LF buvo įsteigta Meno puoselėjimo komisija. Vėliau LF taryba nutarė šalia LF įsteigti atskirą organizaciją – Lietuvių dailiojo meno institutą, kuris veikė kaip LF padalinys ir kaupė išeivijos dailininkų meno darbų kolekciją. Iki 1982 m. LF lietuvišką veiklą išeivijoje parėmė vieno milijono dolerių parama. 1980–1981 m. LF nupirko didžiąją dailininko Prano Domšaičio kūrybinio palikimo dalį, kuri vėliau bus padovanota Lietuvai.
Trečiasis ir ketvirtasis dešimtmečiai (1992–2002 ir 1982–1992)
1984 m. LF kapitalas pasiekė 3 mln. dol. 1991 m. liepos 27 d. Čikagoje vykusiame neeiliniame LF narių suvažiavime nuspręsta vieną milijoną dolerių iš pagrindinio kapitalo paskirti neseniai įkurtai Lietuvos Respublikai, konkrečiai – naujos valstybės švietimo ir kultūros reikalams. Nuo 1990 m. LF yra nepriklausomas LR švietimo, mokslo, kultūros ir studijuojančio lietuvių jaunimo rėmėjas.
2000 m. LF kapitalas perkopė 10 mln. dol. sumą. Tais pačiais metais miręs J. Alphonsas Šarauskas (1920–2000) LF testamentu paliko per 2,3 mln. dol. Šiandien J. Alphonso Šarausko fondas remia įvairius projektus.
2001 m. liepos 26 d. Lietuvos dailės muziejaus galerijoje atidaryta nuolatinė Prano Domšaičio kūrybos ekspozicija. 2002 m. Juozas Ručys (1911–2002) visą savo turtą – 1,054,650 dol. – testamentu paliko LF.
Penktasis dešimtmetis (2002–2012)
2003 m. LF kapitalas pasiekė 15 mln. dol. 2005 m. sausį LF direktorių taryba, įvertinusi LF steigėjo ir ilgamečio tarybų ir valdybų pirmininko dr. Antano Razmos nuopelnus LF, vienbalsiai išrinko dr. Razmą LF Tarybos garbės pirmininku su teise iki gyvos galvos dalyvauti visuose LF tarybos, valdybos ir jų komitetų posėdžiuose. 2004 m. Klaipėdos paveikslų galerija pavadinta Prano Domšaičio vardu. 2005 m. pradėtas leisti LF periodinis leidinys ,,Liepsna”.
2006 m. LF Taryba priėmė Finansų komiteto siūlymą investicijų patarėjais pasirinkti ,,Morgan Stanley Smith Barney”. Tais pačiais metais įsteigta Lietuvių Fondo taurė, kuri įteikiama stipriausiai vyrų grupės (A) komandai. Kartu su LF taure nugalėtojams įteikiama ir 1 000 dol. piniginė premija, kurią laimėjusioji komanda perduoda jos pasirinktai lituanistinei mokyklai.
2007 m. LF Lietuvos dailės muziejui padovanojo dar 135 Prano Domšaičio darbus. Iš viso Lietuvai padovanoti 665 šio dailininko darbai. Tais pačiais metais Lietuvą pasiekė ir Mstislavo Dobužinskio piešinių kolekcija (37 darbai). 2007 m. patobulintas LF investicijų administravimas, suteikęs galimybę racionaliau tvarkyti LF kapitalą, prognozuoti pajamas bei uždirbti pelno, skirti kuo daugiau lėšų paramai ir stipendijoms. 2007 m. po atliktos LF narių apklausos pakoreguotos LF pelno skirstymo gairės. Išleista kompaktinė plokštelė (DVD) apie LF reikšmę išeivijos lietuviškai veiklai ir lankstinukas.
2008-uosius LF paskelbė Jaunimo metais. 2008 m. pirmą kartą surašytos LF investicijų veiklos gairės ,,Investment Policy Statement”, kurios nustatė rizikos tolerancijos ribas, pagal kurias buvo iš pagrindų pertvarkyti visų investicijų paskyrimai. 2008 m. Finansų komisija, pasirėmusi Yale Fondo pavyzdžiu, suformavo investicijų kryptį, pirmumą teikiant ilgalaikėms investicijoms, numatant metines paskolas, pelną bei išlaidas. Tais pačiais metais priimtas sprendimas suteikti 1,1 mln. dol. paskolą Jaunimo rūmų prie Pasaulio Lietuvių Centro statybai su 4,75 proc. palūkanomis.
2009 m. LF pradėjo bendradarbiauti su ,,Foundant“ bendrove. Įdiegta ,,Grant Lifecycle Manager“ programa lietuvių ir anglų kalbomis, leidusi paraiškų ir stipendijų teikėjams savo anketas pateikti internetu. 2009 m. LF taryba sutiko perimti PLC 1,08,000 dol. banko paskolą. 2011 m. kovo 8 d. vykusiame LF tarybos posėdyje nutarta sumažinti direktorių skaičių taryboje. LF narių metiniame suvažiavime priėmus LF įstatų pakeitimą, direktorių skaičius taryboje buvo sumažintas nuo 18 iki 15. Nuo 2012 m. kasmet renkami penki direktoriai.
Šeštasis dešimtmetis (2012–2022)
2012 m. balandžio 14 d. LF 50-mečio pokylis iškilmingai paminėtas ,,The Hyatt Lodge“ viešbutyje (Oak Brook, IL). Jo metu pagerbti LF įkūrėjai dr. Antanas Razma, Sr. ir dr. Kazys Ambrozaitis. 2013 m. LF pasitiko su 20 mln. dol. kapitalu. 2013 m. LF Lietuvos dailės muziejui perdavė Ados Peldavičiūtės-Montvydienės (1907–1967) 26 paveikslų kolekciją. Tų pačių metų liepos 3 d. Ados Peldavičiūtės-Montvydienės paroda atidaryta Lietuvių dailės muziejuje Vilniuje.
Joseph Vilcha (Juozas Vilčiauskas), (1923–2014) Lietuvių Fondui testamentu palikęs 15,5 mln. dol.
2014 m. LF kapitalas perkopė 38 mln. dol. sumą. Tais metais gautas didžiausias LF istorijoje palikimas – Joseph Vilcha (Juozas Vilčiauskas, (1923–2014) fondui testamentu paliko 15,5 mln. dol. sumą. 2014 m. LF sulaukė dar vieno – Genovaitės (1922–2011) ir Kazio (1915–2004) Trečiokų – palikimo, kurį sudarė 2,787 mln. dol. Trečiokus su fondu siejo ilgametė draugystė. Jie buvo vieni pirmųjų LF narių, 1962 m. paaukojusių 1,200 dol. Trečiokų prašymu, šiandien jų palikimo palūkanos skiriamos studentų stipendijoms. 2015 m. LF priklausė daugiau nei 8 000 narių visame pasaulyje.
2017 m. kovo 26 d., eidamas 95-uosius metus, mirė LF įkūrėjas, JAV lietuvių veikėjas, gydytojas, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius dr. Antanas Razma.
2021 m. gautas antras pagal dydį palikimas – Mary Kušeliauskas-Barzda (1933–2020) 3 mln. dol. palikimas. 2021 m. įvairių projektų paramai išmokėta 1,042,722 dol. (iš jų 14,447 dol. iš specialių vardinių fondų pagal šių fondų steigėjų pageidavimus ir nurodymus, tiesiogiai Lietuvos ir JAV organizacijoms); stipendijoms – 368,637 dol., iš jų 29,548 dol. iš LF specialios paskirties vardinių fondų pagal specifinius steigėjų pageidavimus ir nurodymus tiesiogiai mokslo įstaigoms Lietuvoje. Iš viso išmokėta 1411,359 dol. 2021 m. pabaigoje LF veikė 115 vardinių fondų. 2021 m. LF kapitalas perkopė 50 mln. dol. Nuo 1962 m. iki 2021 m. pabaigos įvairiems lietuviškiems projektams ir stipendijoms išdalinta įspūdinga suma – 25 mln. dol.
LF apdovanojimai
- 2014 m. LF apdovanotas Lietuvos valstybės apdovanojimu už Lietuvos garsinimą užsienyje „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“.
2014 m. spalio 12 d. Lietuvių Fondui buvo įteiktas apdovanojimas ,,Lietuvos diplomatijos žvaigždė“. Nuotraukoje: sėdi dr. Antanas Razma, stovi iš kairės: LF valdybos pirmininkas Arvydas Tamulis, LF tarybos pirmininkas Marius Kasniūnas, LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir LR užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
- 2017 m. gruodžio 28 d. LF už ilgametės veiklos nuopelnus įteiktas „Globalios Lietuvos apdovanojimas“. Apdovanojimą – Stasio Žirgulio sukurtą statulėlę – Vilniaus Rotušėje įteikė LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šis garbingas įvertinimas skirtas visiems LF kūrusiems, jam aukojusiems, organizacijoje dirbusiems ir dirbantiems žmonėms. LF vardu apdovanojimą priėmė LF tarybos nariai Vytas Narutis ir Agnė Vertelkaitė, LF valdybos narys Leonas Narbutis.
- 2021 m. už ypatingus nuopelnus puoselėjant lietuvybę užsienyje, skatinant užsienyje gyvenančių lietuvių įtraukimą į Lietuvos gyvenimą ir gerovės Lietuvoje kūrimą Lietuvių Fondas apdovanotas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ Aukso Vyčiu.
LF Tarybos pirmininkai:
Antanas Razma (1962–1965, 1979–1981, 2001–2004), Gediminas Balukas (1966–1971, 1977–1978), Kazys Ambrozaitis (1972–1973), Jonas Valaitis (1974–1976), Stasys Baras (1982–1984, 1988–1990), Povilas Kilius (1985–1987, 1991–1993), Marija Remienė (1994–1995), Vytautas Kamantas (1996–1997, 2005–2006), Algirdas Ostis (1998–2000), Arvydas Tamulis (2007–2009), Rimantas Griškelis (2009–2012), Marius Kasniūnas (2012–2015), Saulius Čyvas (2015–2018), Audronė Pavilčius Karalius (2018–2021), Tauras Bublys (nuo 2021 m. gegužės – iki 2022.4.30)
LF Valdybos pirmininkai:
Teodoras Blinstrubas (1962–1965), Antanas Razma (1966–1970, 1974–1978, 1984–1986), Kazys Ambrozaitis (1971),Jonas Valaitis (1972–1973), Gediminas Balukas (1979–1982), Viktoras Naudžius (1983), Marija Remienė (1987–1989), Algirdas Ostis (1990–1992), Stasys Baras (1993–1995, 2002), Povilas Kilius (1996–1998, 2000–2002, 2003–2004), Rūta Staniulienė (1999), Arvydas Tamulis (2004–2005), Sigita Balzekienė (2005–2006), Ramūnas Astrauskas (2007–2009), Marius Kasniūnas (2009–2012), Arvydas Tamulis (2012–2015), Marius Kasniūnas (2015–2018), Tauras Bublys (2018–2021), Milda Davis (nuo 2021 m. gegužės – iki 2022.4.30))
Parengė Dalia Cidzikaitė
Straipsnių ciklas skirtas LF 60-mečiui.
https://www.draugas.org/lietuviu-fondui-60-lll-reikia-keistis-su-laiku/
